Virtuvė

*Renesmė buvo nusiteikusi karingai*
-Tuoj pat man papasakosite kas čia atsitiko.
*Jos nuožmus žvilgsnis perskrodė visus esančius virtuvėje*

*pats sau paitranke galva*
-atrodo man reiktu pailseti... bet deja man nereikia poilsio tad reiktu karlailo bet jo nera..
*atsiduso*
-nekreipkit demesio i mane...

*Remesės akyse nušvito siaubas*
-Alice,tu tik močiutei nieko nesakyk,nenoriu ,kad ji bijotų.Omes visi turime ją saugoti.Ak kaip norėčiau,kad čia būtų tėtis...
*Ji stiprai įsikibo į mamą ir pasislėpė jos spindinčiuose plaukuose*

*Renesmė atsisuko į likusiuosius*
-Žinote,aš netikiu,kad Alicė matė būtent tai...Jaučiu,kad kažko man nepasakojate.Jei kažkas nutiko tėčiui ir jūs man meluojate...
*Mergytės akimis ėmė ristis ašaros ir jis išbėgo iš virtuvės*

Alice Cullen rašo:

*Alice nusišypsojo*
- O taip, manau tau reikia poilsio

-reikia... kaip gaila kad negaliu miegoti..
*liudnai atsiduso*
-renesme... cia visiems reikia poilsio...

*Rosali atsisuka i Jasper*
— Sutinku su tavim. cia visiem reikia poilsio
*nuleidzia akis zemyn*

*Rosali atsistoja ir iseina is virtuves*

*isgirdes karlaila taip pat iseina*

*Renesmė lengvais žingsnelais įėjo į virtuvę.Ji užšoko ant glotnaus marmurinio stalo ir sustingo*

*Mergaitė staiga atgijo,švelniai liuoktelėjo žemyn.Mažylė buvo tūkstantį katų mačiusi kaip tai daroma,ji nusprendė,kad tai nėra sunku.Ir tikrai jau po 5 min virtuvėje pasklido švelnus ir gaivus žolelių kvapas. Renesmė paėmė karštą puodelį į rankas. Ji pirmą kartą panoro paragauti arbatos.Metų kvapas buvo viliojantis,šiluma sklindanti iš puodelio svaigino.ji mėgavosi aromatu,tačiau ragauti nedrįso.Labai lėtai ji priglaudė marmurines lūpas prie puodelio krašto ir siurbtelėjo.

*Esme iejo i virtuve ir net zaktelejo,kai pamate,kad mergaite geria arbata.*
-Ka cia darai? Negaliu patiketi,kad tu tai isdrysai. Atleisk,buvau pamirsusi,jog tu ne tik maza vampyrele,bet ir zmogus...
*Ji pakelia viena antaki.*
-Na,ar skanu,mieloji? Kvapas man tai nelabai malonus.
*Nusijuokia*

*Renesmė krūpteli,ji negirdėjo įėjusios močiutės.Tada susigėdusi pastato puodelį ant stalo*
-Aaaš nežinau Esme,tiesiog norėjau pabandyti.Nomaliems žmonėms tai ramina nervus.Tiesa sakant buvo neskanu,bet maloniai šildo rankas ir gerklę.Keista,kad kvapas tau nemalonus.Man atrodo , kad kvepia puikiai!

*Esme susiraukia*
-Ne,man tikrai nekvepia,
*Nusisypso*
-Viskas gerai,nereikia man teisintis,kad bandai tai,kas tau idomu,paslaptinga.
*Ateina arciau anukes*
-O tu del savo mamos nesijaudink,viskas bus jai gerai. Juk musu daug,o jis vienas,be to Alisa sake,kad mate vizija jog jis su Charrlote jau Volteroje,tad manau tikrai nereikia jaudintis.
*Paima puodeli su arbata ir atidziai ziuri i savo atvaizda jame*

*Renesmė įkvepia oro persisunkusio mėtų aromatu ir pajunta, kad žmonės yra teisūs.Arbata išties suteikia ramybės.Tereikia jos įkvėpti.Ji priglaudžia įkaitusias nuo karšto puodelio rankas prie Esmės skruostų*
-Močiute,aš myliu pasaulį,bet jis mane atstumia.Kodėl taip yra?

-Kodel taip sakai? Kas nors nutiko?
*Esme siltu zvilgsniu pazvelgia i anuke*

*Nesė atsidūsta*
-Aš nežinau.Na mūsų šeimai vis nesiseka.Ir manau,kad esu dėl to šiek tiek kalta.Gal būt pasaulis nori manęs atsikratyti?

*Esme prieina prie mazyles ir prideda pirsta prie jos putliu lupyciu*
-Kad man daugiau to nekalbetum. Beto,jei kazkoks vampyriukstis mums ir nori padaryti ka nors blogo,mes su juo susitvarkysime,kaip ne karta esame susitvarke. Tad nebijok.
*Ir apkabina mazyle*
-Na,ka cia mes tunom,gal einam kur nors dviese pasivaikscioti? Prasiblaskysime. Ka manai?

*Renesmė jautė nuo močiutės sklindančią malonią vėsą*
-Esme, su tavimi nors ir į pasaulio kraštą!

*piktas atejo ir susirado peili. trenker juo sau i gerkle bet jis suluzo*
-velnias
*piktai istare ir pasieme kita peili*